- valyba
- valýba sf. (1) NdŽ 1. J.Ger, DŽ, FrnW valymo darbai, švarinimas: Visą valybą mokykloj turi atlikti patys auklėtiniai Šlč. Dažnai pypkės galva užsikimšdavo, tai vienas užsinerdavo virvę už pusiaujo, o kitas atsargiai, it į šulinį, nuleisdavo pypkės valybai su kastuvu ir kirviu (ps.) L.Dovyd. 2. OGLII230 švarumas, švara, tvarka: Jų ūky didelė valýba Tlž. ║ P.Skar prk. kalbos normų tvarkymas, taisyklingumo siekimas: Didžiausi nuopelnai šioje bendrinės kalbos valyboje tenka J. Jablonskiui A.Sal. 3. MitII254, KŽ vertė, svarba, reikšmė: Lietuviška kalba įgijo mokytame sviete savo valybą prie sulygintinio kalbų mokslo A1884,247. 4. S.Dauk, KŽ prasmė, reikšmė: Kalbos lietuvių tame karte skirias viena nu kitos žodžiais, kilusiais iš tos pačios šaknies ir užlaikančiais tą pačią valybą, tiktai su atmaina nekurių balsių JJ.
Dictionary of the Lithuanian Language.